Stovyklėlė vyskta puikiai. Su Viktorija nusprendėme, kad pradžioje reikia vaikams atsipalaidavimo, fizinio krūvio ir šis sprendimas padiktuotas patirties parodė, kad buvome teisios. Pirmadienį vaikai 4 val. su pasišildymais ant smėlio prasiturškė vandenyje. Tik Augustė su Juliumi nuėjo į mišką patyrinėti – fotografuoti vabaliukų ir po to ieškoti jų pavadinimų. Kiti rado pora vėžių (jau a.a.), o einant į troleibusą rinko nurodytų spalvų objektus. Kai kurių spalvų Lietuvos miške tiesiog nebuvo – išskyrus šiukšles, bet mergaitėms patiko.

Turėjome įspūdingą ekskursiją Pažaislyje. Buvo įdomu nepaisant surūgusios gidės. Ją sušildė vaikų klausimai, ypač Juliaus. Pvz. gidė pasakoja, kad Pacai pasilaidojo po bažnyčios grindimis, kad juos, nusidėjėlius, visi mindžiotų. Matas paklausė kokios gi buvo jų nuodėmės. Gidė nežinojo, nors iš pradžių atrodė tikra visažinė. Po to iš ekskursijos gimė viktorina.

Kaip žinote, šioje stovykloje vaikai susipažino su 4 dorybėmis: teisingumu, tvirtumu, išmintimi ir susivaldymu. Jas visas pristatėme įsikūnijusiss į personažus bei pristatydamos Giotto iliustracijas. Kiekvieną dieną vaikai turi pastebėti ar susivaldė kur, ar buvo teisingi, tvirti, o gal išmintingai pasielgė. Baigus stovyklą, vaikai gauna ženkliuką tos dorybės, kuri stipriausiai pasireiškė. Pvz: susivaldymas – „good job,“ išmintis – „I have a brilliant idea“ etc.

Dvi dienas stovyklėlėje dalyvavo Lotos sesutė Boni.

Darėme darbelius, kuriuos matote nuotraukose. Šventėme Jėzaus Širdies šventę kalbėdamiesi apie kietas ir švelnias širdis žiūrėdami filmuką ir supratome, kad Dievo širdis yra pati geriausia. Jo širdyje piešėme savo ir artimųjų širdis.

Gera, kad vaikai mielai plauna indus, su apetitu pietauja prieš tai darniai sugiedoję geismelę. Penktadienį Jogailė, Jorūnė, Agnė ir Kristina pasisiūlė virėjai Birutei padengti stalus ir išplauti grindis. Taip gerai išplovė, kad grindys atrodė kaip naujos!

Šalia suplanuotos veiklos gera valanda būna spontaniško žaidimo – namų (dažnai nuskamba priminimas „mamai“: „Tu rūpinkis!“), o gražiausiai žaidė gydytojų kabinetą. Akių gydytoja Jorūnė pasidarė akims tikrinti lentelę, iškirpo akinius. Kitų ligų diagnozės buvo tikrai įdomios: pvz.: vogimas.

Artūras žaliai tapo kažką. Sako, kad piešia žolę. Aš paklausiu: – O ką dar čia nupieši? Jis susimąsto, patyli ir sako: „Gal dar šiaudų…“

Jogailė sako: Smagi mergaitė ta Viktorija (kolegė). Ir tuomet klausia manęs:“Kuri tau labiau patinka: Viktorija ar Augustė?“
Geras klausimas!

Viena diena sunki: pystasi mergaitės, nedraugauja, atmetinėja viena kitą…. Jaučiu kaip sunkiasi nusiminimas. Kitą dieną prieina viena iš jų ir sako: „Aš jau draugauju su ta ir ta“ – būtent ta, su kuria nedraugavo ir ragino kitas nedraugauti. Nustembu, jog girdėjo, kai atrodė nieko negirdi….

Jau atsisveikinome su Ugne ir Artūru – išvyko į Kanadą, su Agne ir Kristina – iškeliavo į kitą stovyklėlę. Baigiantis penktadieniui, Kristina sako: „Pakelkite rankas kam ši stovyklėlė labai patiko?“ Ir visos pakėlė. Jau apsikabiname su Kristina, atsisveikinam, o ji prašo: „Ar galiu atsisveikinimui pasiimti šį stikliuką?“ Gauna stikliuką, bet dar eina iš paskos, galiausiai atsidūsta:“ Sunku atsisveikinti, ar ne?“

Su Viktorija sutariame, kad dauguma nesutarimų ir neramumų kyla iš draugystės. keistai skamba, bet taip yra. Mergaitėms baisiai svarbu kas su kuo draugauja. Joms neįmanoma draugauti su visais, nebent Augustei. Tačiau dabar mergaitės nepasidalina Auguste! Kita vertus, draugystė mergaitėms yra vertybė. Ir ačiū Dievui.

Rytoj keliausime iš centriuko į Curiosity City – Megą. Tad būtų gerai, jei kas turi, kad pasiimtų moksleivio bilietą. Važiuosime autobusu ir grįšime.