PARAŠYKITE MUMS vgi@kaunas.caritas.lt
PASKAMBINKITE MUMS +370 616 15723
PAAUKOK

Stiprios valios vaikų auklėjimo strategijos

Laidos vedėja, psichologė Kristina Ušackienė kalbina profesionalią psichologę, dviejų vaikų mamą Liną Ulčinienę tema „Stiprios valios vaikų auklėjimo strategijos“.

Pirmiausia, gal galėtumėte priminti, kas tai yra stiprios valios vaikai? Kuo jie pasižymi?

Kaip kalbėjome praeitoje laidoje, tai yra vaikai mėgstantys ginčytis, viską kontroliuoti, o iš kitos pusės jie yra atkaklūs, gebantys išlaikyti dėmesį ties savo tikslu. Šie vaikai turi šias savybes kaip duotybę, ir jie yra labai atkaklūs savo pasirinkimuose jau nuo mažens. Jų smegenys taip sukurtos, kad gavę tam tikrą žinutę iš artimųjų, jie siekia juos nugalėti, nesigilinant ar tai geras sprendimas ar ne.  Kol jie maži, tėvams gali atrodyti, kad tai yra kaprizai, bet paauglystėje šios vaikų savybės atsiskleis, kaip stipri valia.

Nuo kokio amžiaus galime įvardyti, kad čia yra stipri valia?

Labai tiksliai to apibrėžti negaliu, bet tam tikrus bruožus jau galite pamatyti nuo kūdikystės. O aiškiau tai pasireiškia nuo 6-7 metų, kai vaikas pradeda kognityviai mąstyti.

Tikriausiai tai stipriai išryškėja, kai vaikas pradeda lankyti mokyklą ir turi paklusti tam tikrai naujai tvarkai.

Taip, ypač kai tvarka yra labai griežta ir vaikas gauna labai konkrečias užduotis, jis gali labai stipriai priešintis. Tačiau, kai vaikas priimamas toks, koks jis yra, jis gali puikiai paklusti ir įsilieti į tokią aplinką.

Kas vyksta, kai tėvai geba atpažinti, kad šitas vaikas yra stiprios valios? Kokias auklėjimo strategijas jie turėtų rinktis?

Viena svarbiausių ir esminių strategijų yra sudaryti tokią aplinką, kur vaikas jaustųsi priimtas ir mylimas. Mokytojai galėtų pamatyti stipriąsias jų savybes. Šie vaikai taip pat geba paklusti autoritetams. Taigi, tokioje aplinkoje iš jų išauga lyderiai. Jei jaučiate, kad vaikas negerbia, neklauso jūsų, bet koks jūsų elgesys nepadės, jei jis nesijaus priimtas toks, koks yra. Jei tėvai mato, kad jų žodžiai turi mažai galios, praktiškai jie neturi galimybių ką nors pakeisti. Tokiems vaikams yra be galo didelis meilės poreikis, jų viduje tarsi didžiulis rezervuaras, kurį jums reikia užpildyti, nors savo nepaklusnumu tarsi jus ir atstumia. Būtent todėl tėvams reikia nesigilinti į vaiko netinkama elgesį, bet galvoti apie jo širdį, kas jis yra iš tikrųjų. Kai vaikas pradeda jaustis mylimas, jis įgaus saugumą būti paklusniu ir jam neliks dėl ko priešintis. Bet mylėti vaiką tai nereiškia, kad jūs turite toleruoti bet kokį vaiko elgesį, tai reiškia, kad jūs koreguojat vaiko elgesį. Negalima ignoruoti vaiko, reikia logiškai jam paaiškinti, kas yra tinkama, o kas ne. Ugdant šiuos vaikus labai pavargsti, nes tai yra ištisinis ilgas darbas, reikalaujantis daug kantrybės.

Kita strategija – pamatyti, kada jie galėjo susivaldyti tam tikroje situacijoje, tinkamai pasielgti, ir tai pateikti jam pačiam, kaip argumentą, kad tu gali vis dėlto tai padaryti.

Dar vienas dalykas, kad mes į tam tikrą vaiko elgesį reaguojam emociškai, bet turėtų būti ne emocinis reagavimas, ne šaukimas ant jų, bet koregavimas paaiškinant.  Šie vaikai turi labai stiprų teisingumo jausmą, todėl jie labai greit ir supyksta. Galiu papasakoti pavyzdį, kai vienoje šeimoje, jaunesnė sesė suvalgė brolio saldainius. Jam jie nebuvo tokie svarbūs, bet jis labai supyko, ir pusę metų sesę vadino vagiše. Galiausiai tėvai suprato, kad reikia atstatyti teisingumą, ir vėl nupirkę saldainių juos padalino vaikams ir sesei liepė gražinti broliui tai, ką iš jo paėmė. Po tokio įvykio atsitiko neįtikėtinas dalykas – brolis paklausė negi aš jums toks svarbus, negi jūs mane taip mylite. Kartais vaiko akimis tie patys dalykai atrodo visiškai kitaip nei suaugusiųjų.

Stiprios valios vaikas turi labai aiškią savo logiką, taigi svarbu gebėti pažiūrėti, kaip tas vaikas mąsto.

Taip, reikia pamatyti vaiko akimis, tai tampa didžiule pagalba siekiant susitarti su vaiku. Kai pradedi susitarti, atrandi tą derybų raktą.

O kas atsitinka jei tėvai nėra tokie stiprūs ir jie nusileidžia vaikui, tam, kad išvengti konfliktų?

Dažniausiai, tokioje šeimoje vaikas pradeda valdyti, viskas sukasi aplink jį, tėvai tarsi vykdo vaiko iškeltas sąlygas. Atsiranda didžiulis disbalansas šeimoje. Spėju, kad toks vaikas išaugtų į nelabai tinkamą lyderį, kokį tikrai nenorėtume turėti. Vaikas turi suprasti, kad kartais yra teisinga paklusti.

Tikriausiai tos ribos svarbios bet kuriam vaikui, ne tik stiprios valios.

Vaikas bet kokiu atveju nori meilės, ir jeigu tu juo nusivylęs atsitrauki, jis dar labiau pradeda prieštarauti.

Gaunasi užburtas ratas.

Taip, taigi labai svarbu patvirtinti ir parodyti meilę. Labai gera yra knyga „Penkios meilės kalbos“, tėvai turi suprasti kokia jų vaikų meilės kalba. Neužtenka pasakyti „aš tave myliu“, tai galima daryti per lietimą, glostymą. Svarbu pasakyti, kad tu jį myli, po paaiškinimo apie blogą elgesį, kad jie nepajaustų atstūmimo. Taip pat labai svarbu, kad jie negirdėtų, nematytų kai jūs jais skundžiatės kitiems.

Aš esu girdėjusi, kad jie labai nemėgsta visažinio toną, taigi tėvams reikia būti labai kūrybingiems perduodant savo žinojimą, bet kartu gerbti jų nuomonę, nebandyti jos keisti.

Taip, šitą tikrai galiu patvirtinti. Kartais visai gerai pasakyti jiems apie savo klaidas.

Kaip yra su stiprios valios vaikų empatijos jausmu?

Iš mano patirties žinau, kad paprastai jiems stinga empatijos kitiems, nes būtent jiems labai svarbu patiems laimėti, jie gali pamiršti kitus. Tai nereiškia, kad to negalime išugdyti. Mes, pavyzdžiui, žiūrime filmukus apie empatiją, po to kalbamės apie tai. Po metų jau matau, kad tas empatijos suvokimas yra jau gilesnis. Mūsų vaiko viena iš šių metų užduočių yra išmokti pralaimėti ir nesijausti blogai, suprasti, kad tu gali garbingai pralaimėti, lygiai taip pat kaip galima ir negarbingai laimėti.

Gal reiktų dar patikslinti, kad iki šešių metų vaikai apskritai sunkiai pralaimi.

Dar grįžtant prie strategijų, labai svarbu elgtis su vaikais kaip su suaugusiais ir padėti jiems suprasti pasirinkimo pasekmes. Padėti suprasti, kad veiksmai yra pasirenkami.

Kartais tėvai sako, kad labai skaudus būna vaiko elgesys, bet reikia suprasti, kad jie nenusistatę prieš tave kaip asmenį, o taip ugdo savo valią. Toks suvokimas padeda neįsiskaudinti.

Taigi, pabaigai gal galėtum apibendrinti ką kalbėjome, kas yra svarbiausia ugdant stiprios valios vaikus ir kas mums labiausiai padėtų?

Man atrodo svarbiausias ir esminis dalykas, kai jie priešinasi, suprasti kad tai yra jų dovana, duotybė. Dievas juos sukūrė, jiems davė stipria valią, ir jis turi tikslą, jis juos augina lyderystei. Prisiminti, kad tai yra laikina ir labai svarbu, kad jūs išlaikytumėte tas ribas, stebėti kiek jam galima duoti tos valdžios.

Taip pat man asmeniškai buvo labai svarbu išmokti, nepasiduoti ginčams ir debatams. Vaikas tiesiog mokinasi, o mano užduotis išlikti ramiam ir pozityviam vaiko atžvilgiu, išlaikyti mylinčią širdį, surasti dėl ko galima džiaugtis, išsakyti konkrečius teigiamus pastebėjimus, taip pat turėti palaikymo ratą, kad galėtumėte pailsėti. Stiprios valios vaikas taip pat labai sustiprina ir pačius tėvus. Svarbiausia nelyginti savęs su kitais ir suprasti, kad kito kelio nėra.

Parengta pagal Marijos radijo laidą „Aktualijos“ (2018 12 14)

Straipsnį parengė Modesta Paklonskaitė

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.