Pastaruoju metu visuomenėje jaučiamas padidėjęs rūpinamasis vaiko gerove, tinkamu auklėjimu, jo kūrybinių gebėjimų tobulinimu. Tėvai veda vaikus į įvairius būrelius, ankstinamas privalomojo ugdymo amžius, klęsti įvairios mokyklėlės, kurios ruošia užsiėmimus jau naujagimiams. Tačiau ar yra skiriamas pakankamas dėmesys vaiko fiziniam lavinimui? Ar pakankamai vaikai juda namuose, darželiuose, mokyklose?

Judėjimo ir fizinio aktyvumo svarbą vaikų gyvenime įrodo daug mokslinių tyrimų. Judėjimas yra vienas iš pagrindinių vaikų poreikių ir sąlygų jo vystymuisi. Sportinio intelekto ugdymas, tai nėra tik vaiko fizinių savybių lavinimas, bet sportuojant gerinamas ir vaiko smegenų darbas. 

Šiuolaikinio gyvenimo aplinka ir modelis, deja, ne visada skatina vaikus būti aktyviais. Vaikai daug važinėja vežimėliuose, stumiamuose dviračiuose, dauguma vaikų daug laiko praleidžia žiūrėdami filmukus, žaisdami žaidimus, užsiimdami kitomis veiklomis, kurios taip pat skatina sėdėti. Namuose ar ugdymo įstaigose retai yra įrengti sporto kambariai.

Renata Lazdin savo knygoje „Vienas vaikas – septyni intelektai“ teigia, kad judėjimas yra raktas į laimingą ir sėkmingą gyvenimą, o judėjimo intelektas yra esminis, tai pats svarbiausias veiksnys teigiamai vaiko savijautai. Judėjimas yra pagrindinis vaiko poreikis iki šešių metų, lemiantis ir kitų intelektų teigiamą vystymąsi.

Paprastai judame daugiau kai būname gryname ore. Vaikams ypač yra naudingas ir rekomenduotinas vaikščiojimas, taigi aktyvus buvimas lauke duoda visapusišką naudą vaiko augimui. Dar viena itin rekomenduojama sporto šaka – plaukimas, tai viena patikimiausių ir maloniausių kūdikių ir vaikų fizinių veiklų.  

Anot gydytojo, akušerio-ginekologo, Nėščiųjų sveikatingumo mokyklos įkūrėjo  Romualdo Šemetos, fizinės kultūros užsiėmimai vaikui sukelia ypač ryškias pozityvias būsenas. Mankštinami jie krykštauja ir reiškia nepasitenkinimą baigus mankštą. Tokia teigiama emocinė patirtis užtikrina sveikos, atsparios kūdikio psichikos vystymąsi. Pas vaiką formuojasi optimistinis charakteris, komunikabilumas, ramumas, pasitikėjimas savimi, noras pažinti.  Psichologai, tirdami 3-4 mėnesių amžiaus mankštinamų kūdikių išsivystymą, nustatė, kad jų psichomotorinis išsivystymas yra geresnis negu nemankštintų vaikų, atkreipė dėmesį į jų didelį žingeidumą. Tą patį bruožą mes stebime ir pas vyresnius vaikus. Naujagimių bei kūdikių fizinis kūnas yra glaudžiai susijęs su jo psichika, teigia gydytojas R. Šemeta.

Taigi, sportuokime kartu su savo vaikais, tokiu būdu ne tik ugdysime vaiką fiziškai, bet ir  puoselėsime jo kitus gebėjimus. Bendra sportinė veikla – puikus būdas tėvų ir vaikų tarpusavio ryšio kūrimui ir gerinimui.