Sveikinu visus su Šv. Sekminėmis. Tegul šventoji Dievo Dvasia jus pripildo savo ramybės ir džiaugsmo.

O mums Angelų palėpėje džiaugsmo ir ramybės netrūko. Vos ne kasdien ieškojome lobio, kurio vertingiausia dalis yra saldainiukas (negerai, žinoma). Šią savaitę iš kukurūzų krakmolo gaminome kamuoliukus ir „play dough“. Bernadeta vėl užsinorėjo padaryti vaizdo edukaciją. Tad pasižiūrėkite ir sužinosite kaip smagu ką nors minkyti, bet Bernadeta perspėja: jei pavyks, nesididžiuoti ir neskubėti daryti savo video.

Pamokas taip pat ruošėme. Ir visai neblogai: Agnė išmoko eilėraštį, skaičiavo, Matas, nors ir stenėjo, irgi rašė ir skaičiavo. Su Daumantu ir Petru toliau skaitėme knygą ir mokėmės iš jos. Jau pabaigėme.

Ši savaitė man buvo ir atsisveikinimo savaitė su mūsų bičiuliu aktoriumi Arūnu Žemaitaičiu, kuris pernai per pavasario stovyklėlę kūrė filmą su mūsų vaikais. Jis mums paliko visą maišą drabužių, kuriais mergaitės neretai mėgsta persirenginėti. Žiemą, kai sušlapdavom, džiūstant drabužėliams apsirengdavome Arūno tigrais ir liūtais. Trečiadienį, Arūno laidotuvių dieną, Kristina panūdo apsirengti suknelę iš to garderobo ir šoko – sukosi ir sukosi. Aš žiūrėjau, gėrėjausi ir kartu vėrė širdį: nebeliko žmogaus, kuris mums buvo toks geras.

Šią savaitę visai neblogai pavyko šokių terapija: užsėmimas turėjo pradžią ir pabaigą, beįsiplieskiantis konfliktas buvo laiku užgesintas. Muzikos terpapija labai patinka Ugnei, dalyvauja Matas ir Jogailė. Kiti nenori. Ugnė kaip pradėjo per gavėnią gaminti arkliukus, tai nepaliauja – kiekvieną kartą pasidaro po du.

Mūsų namo pirmąjį aukštą po liūties užtvindė vanduo. Vaikai irgi prisidėjo prie gelbėjimo operacijos, kuri buvo linksma. Išgelbėjom.

Ketvirtadienį turėjome daug vaikų. Didelių berniukų taip pat: Daumantas su klasioku, Lukas su broliu. Kieme krepšinį žaidė keista komanda: vienas parišta ranka, o kitas šlubas, nes neseniai sugijo lūžusi koja.