Praėjo labai šalta savaitė. Gal dėl to „Angelų palėpėje“ buvo tiek mažai vaikų. Tačiau kurie buvo, tiems nebuvo liūdna. Vėl buvo atėjusi Giedrė, kuri skaitė knygelę, o mergaitės po juodu dažų sluoksniu atrado po spalvingą fėją. Atrodo, kad tos fėjos gyvena Garliavoje – Miglų slėnyje – tad per artimiausias atostogas galėsime apsilankyti.

Internete suradome specialų prietaisą slaptoms žinutėms koduoti tik nežinome ar mūsų lobių medžiotojai jį pamėgs.

Ką dar? Žaidėme, darėme “šlykštukus” ir dėl to skalbėme megztukus…. Dar ir pamokas ruošėm. Vaidinom su lėlytėmis Šv. Kazimiero istoriją.

O žinote ko mūsų vaikai klausia savanorių, kai jie primą kartą ateina? Štai.

Jei mergina:
-Ar tu turi vaiką?
-Hmm.
-Ar tu turi vaiką?!
-Ar savo?
-Ne, jei suprantu ką turi omenyje.
-Neišgimdei?
-Ne.
-O vyrą turi?
-Ne, man tik 22 metai.
-O turėsi?
-Oi, tai dar toli, dar mokslus turiu baigt, apie tai negalvoju.

Jei vaikinas:
-Tu Viktorijos vyras?
-Hmm, chm.
-Tai kieno tu vyras? Aušros?
-Ne.
O turi žmoną?
-Nu ne.
-O merginą?
-Cha cha cha!

O manęs karts nuo karto:
-Ar tu turi vaiką?
-Ne.Tu gi žinai, kad aš esu vienuolė ir kad vaikų neuriu..
-Bailiukė, bijo pasakyt, kad turi seną vaiką.

Arba: – Dievas negeras, kad tau vaikų neleidžia turėt….