Štai ir baigėsi Europos sąjungos rėmimo programos „Europos solidarumo korpusas“ projektas „(ne)KITOKIE“. Nuoširdžiai dėkojame visiems projekto dalyviams, džiaugiamės pasiektais rezultatais užsimezgusiais glaudžiais ryšiais.
Projekto metu suorganizuotos dvi stovyklos, skirtos globojamiems ir įvaikintiems vaikams. Stovyklose, kaip darni komanda, kartu dirbo savanoriai, tėvai ir VGI darbuotojai. Jų metu vyko kūrybinės teatro dirbtuvės, įvairūs motoriką lavinantys užsiėmimai, dailės, judesio terapijos, vakariniai pokalbiai apie vaikams svarbiais problemas. Buvo suorganizuota išvyka į Marijampolę. Dalyvavome šv. Mišiose, aplankėme muziejus, edukacinio užsiėmimo metu gaminome meduolius.
Įgyvendindami šį projektą buvo užmegzti glaudūs santykiai ne tik su vaikais, bet ir su jų įtėviais, globėjais, taip pat VGI organizacijos savanoriais. Pasibaigus projektui šie ryšiai palaikomi iki šiol.
Dėkojame projekto rėmėjams Europos sąjungos rėmimo programos „Europos solidarumo korpusas“ organizatoriams.
Savanorės Miglės Čepulienės atsiliepimas
Dalyvavimas ir projekto organizavimas buvo labai įdomi ir naudinga patirtis. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę mokytis rašyti projektą, nes iki tol nebuvau turėjusi projektų rašymo patirties. Dabar žinau, kad ateityje būtinai to imsiuosi, turėdama jau daugiau pasitikėjimo ir žinių. Tačiau ypatingai naudinga buvo tai, kad projektą reikėjo ne tik parašyti, bet ir įgyvendinti. Teko suprasti, kad daug užrašytų dalykų labai gerai skamba ir nuostabiai atrodo vaizduotėje, bet ne visada jie pasiteisina praktikoje ir kai ko tenka atsisakyti, keisti ir įvairiai prisitaikyti.
Projekto metu klausytos paskaitos taip pat suteikė dar neturėtų žinių, bet naudingų ateityje. Pavyzdžiui, žinios apie finansų valdymą, remėjų prisitraukimą bus naudingos, kai planuosiu rašyti ir įgyvendinti kitus projektus. Taip pat psichologinės žinios apie bendravimą su globojamais ir įvaikintais vaikais buvo naudingos ne tik projekto įgyvendinimo metu, bet ir ieškant darbo, o vėliu ir dirbant mokykloje.
Įgyvendinat projektą išmokau prisitaikyti dirbant komandoje. Dirbdamos stengėmės kuo daugiau viena kitai padėti, išklausyti, tartis. Kartais teko pasimokyti kantrybės ir supratimo, nes juk ir geriausia komanda susiduria su įvairiomis kliūtimis. Bet mes stengėmės jas spręsti taikiai, draugiškai ir kiek įmanoma labiau palaikyti viena kitą.
Nepaisant visų išvardytų naudingų dalykų, labiausiai šiame projekte džiaugiuosi patirtimi su vaikais. Tai buvo naujas, nepatirtas ir labai didelis iššūkis, kuris pareikalavo daug jėgų, emocijų, pastangų ir darbo, bet užmegztas ryšys visą tai neįkainojamai atpirko.