Svarbu, kad jūsų vaikas suprastų, jog po traumos atsiradęs stresas, baimė, nerimas yra normali ir dažna žmonių reakcija į įvairias nelaimes. Šie jausmai dažnai yra lydimi tokių kūno reakcijų kaip: galvos skausmas, pilvo skausmai, padažnėjęs širdies plakimas, pagreitėjęs kvėpavimas. Galbūt jūs pastebėjote, kad vaikas po traumos yra lipšnesis ir visada nori būti su jumis arba, kad vaikas dažniau skundžiasi tam tikrais negalavimais. Galbūt pastebėjote, kad jūsų vaiką pradėjo gąsdinti su trauma nesusiję dalykai: vabalai, šunys, naujos situacijos. Tai yra labai dažnos vaikų (ir suaugusiųjų) reakcijos į traumas. Galbūt jūs taip pat patiriate daug streso ir jaučiatės priblokšti, tačiau prisiminkite, kad kantrybė su jūsų vaiku yra labai svarbi jo gijimo procesui. Vienas būdas galintis padėti įveikti negatyvius jausmus yra atsipalaidavimas. Šiame straipsnyje pateiksime keletą atsipalaidavimo technikų, kurių trukmė yra apie 10 min.
Siūlome, šį pratimą pirmąją savaitę kartoti kiekvieną dieną, po to vieną kartą į savaitę. Kaip ir kiekvienas įgūdis atsipalaidavimas atsiranda praktikuojantis. Šį pratimą galite atlikti sėdėdami ant grindų ar sofos.
Pakalbėkite su savo vaiku apie tai, kas skatina negatyvius jausmus ir reakcijas. Taip pat aptarkite, kur ir kada gali būti panaudojamas šis trumpas pratimas (prieš testą, prieš rungtynes, koncertą, pasirodymą, pasakojimą prieš klasę. Paklauskite, ką apie atsipalaidavimo technikas jūsų vaikas jau žino.
Kvėpavimas spalvomis
Kartais kai mes jaučiamės susierzinę, išsigandę ar nusivylę, mums reikia rasti būdą, kaip atpalaiduoti savo kūną, kad mes pasijustume geriau. Svarbu suvokti, kad mūsų kūnas negali jausti tuo pačiu metu susierzinimo arba nusivylimo ir atsipalaidavimo. Tai yra neįmanoma. Mes esame arba atsipalaidavę, arba susierzinę ir mūsų kūnas yra arba atsipalaidavęs, arba įsitempęs. Ir jeigu mūsų kūnas pradeda atsipalaiduoti, kartu dingsta ir įtampa. Todėl tuo metu, kai mes esame labai susierzinę, mums reikia ieškoti būdų kaip atpalaiduoti kūną ir tai mums turėtų padėti nurimti. Nusiteikite tam, kad iš karto turbūt jums neišeis greitai atsipalaiduoti, tam jūs turite suformuoti įgūdį. Todėl jums reikės pradėti praktikuotis kiekvieną dieną. Po to jūs galėsite šį pratimą naudoti bet kuriuo metu, kada tik susidursite su negatyviais jausmais. Savo vaikui jūs turite padėti suprasti skirtumą tarp kvėpavimo streso metu ir atpalaiduojančio kvėpavimo. Šiam pratimui jums reikės plastikinio arba popierinio puodelio. Atsigulkite ant nugaros, skatinkite savo atžalą pasekti jus ir apverstą puodelį pasidėkite tarp krūtinės ir pilvo, maždaug ten, kur yra jūsų skrandis. Pirma, pradėkite labai greitai kvėpuoti. Tai yra paviršinis kvėpavimas, puodelis tuo pat nukris. Po to, pradėkite kvėpuoti giliai ir lėtai. Toks kvėpavimas ir veda į atsipalaidavimą. Taip sugebėsite išlaikyti puodelį tarp krūtinės ir pilvo nenukritusį. Paaiškinkite savo vaikui, kad tuo pačiu metu negalite kvėpuoti greitai, paviršutiniškai ir lėtai, giliai (kaip ir kartu negalite būti atsipalaidavę ir susierzinę).
Dabar kai jau išaiškėjo, koks kvėpavimas padeda atsipalaiduoti atlikite pratimą „Kvėpavimas spalvomis“. Apačioje parašytus žodžius kartokite savo vaikui.
Giliai įkvėpk per nosį. Kai oras įeis, įsivaizduok, kad oras yra tavo mėgstamos spalvos. (Paklauskite savo vaiko, kokią spalvą jis pasirinko kvėpavimui, pagirkite jo pasirinkimą ir pasirinkite tą pačią spalvą. Sakykite „Įkvepiame gerą, atpalaiduojančią (pasakykite spalvą, kurią pasirinko jūsų vaikas)“ įkvėpkite per 4 sekundes, palaikykite keturias sekundes. Tada orą išleiskite pro burną per 8 sekundes. Išleidžiamas oras tegul būna pilkos spalvos (arba jūsų pasirinktos) ir įsivaizduokite, kad jis išeina kartu su negatyviais jausmais. „Įkvepiame gerą [spalvos] orą ir atsipalaiduojame, kai jis įeina. Lėtai išleidžiame pilką orą su visais neigiamais jausmais. Jaučiame, kad geras [spalvos] oras pripildo mūsų rankas ir kojas, ir jas atpalaiduoja. Vėl įkvepiame gerą [spalvos] orą ir jaučiame, kaip atsipalaiduoja mūsų pilvas ir pečiai. Įkvepiame gerą [spalvos] orą ir atsipalaiduojame, kai jis įeina. Lėtai išleidžiame pilką orą su visais neigiamais jausmais. Jaučiame, kaip atsipalaiduoja mūsų galva, veidas ir kaklas. Jie yra užpildyti gražios [spalvos] oru. Atsipalaiduokite, kvėpuokite ir atmerkite akis, gerus jausmus pasistenkime išlaikyti savyje.
Rankos gali padėti nusiraminti
Jei jūsų vaikas išgyvena pykčio ir panikos priepuolius užklupus nemaloniai situacijai gali padėti žemiau pateiktas pratimas, kuriuo taip pat galima įgauti atsipalaidavimo įgūdį.
Kiekvieną vakarą atsigulus miegoti, kai jūsų vaikas atsipalaidavęs ir ramus, tegul uždeda vieną savo ranką ant krūtinės, kitą ant pilvo. Svarbiausia pajusti, koks tuo metu yra gilus ir lėtas kvėpavimas. Tegul jūsų vaikas taip ir užmiega. Šį pratimą kartokite kiekvieną dieną. Po dviejų savaičių kartojimo vaikas turėtų pajusti, kad kiekvieną kartą uždėjus rankas ant pilvo ir krūtinės norisi giliai įkvėpti. Tai reiškia, kad jau atsirado įgūdis sudėjus taip rankas atsipalaiduoti. Kai jau atsiranda įgūdis šį pratimą galima panaudoti įvairiose situacijose, kuriose vaikas susierzina arba jaučia artinantis pykčio ir panikos priepuolius. Tai turėtų padėti nusiraminti.
Jei pyktis, panika, nerimas kamuoja jūsų vaiką arba pastebite kitas neigiamas potraumines reakcijas, patariame kreiptis į psichologą arba terapeutą.
Parengė Viktorija Bendaravičiūtė-Kalinauskienė.
Remtasi Ph.D. Robin H. Gurwitch, M. Ed. Anne K. Messenbaugh, Dr. Daniel J. Siegel ir Dr. Tina Payne Bryson.